Pirmas

Antras

tai pasakok apie lygumas

tik pasakok tyliai

bus vėlu kai nubusim

čia kasdien po lygiadienį

ten-kito petys toliau

nei per ištiestą ranką

vynioju į tošį geibų

ir tingų pusiaudienį

perrišu smilga

ryškus mano braižas

iškart atpažinsi

horizontas smilks

ir raitysis

nuo vidurdienio karščio

Bus visai kaip dabar-

pusė vasaros basai kojai

pusė- ražienoms

o kol nenubudom-

kalbėk apie lygumas

be jokio kalnelio

kalbėk apie lygumas

tyliai

ant bažnyčios grindų

du kaukai

baltais marškinėliais

sekmadienis

iš motinos krūtinkaulio

išdrožti

ji ten

tarp kitų akis į dangų

pakėlusių

ir visi lyg kažką

į didelę ausį

šnabždėtų

o jiems ta ausis

per aukštai

užtat driežas iš pievų

viską puikiai supranta

taip supratingai

bakst bakst

snukučiu

šiltą saują

Trečias

atleisk jei kartojuosi

žodžiai

turi savybę būti išbarstomi

nesurinkusi

patamsiuose šiurpės

riešus nutvilko

ir vedasi

ir greitai manęs nuo jų

nebeatskirsi